- burbulius
- burbùlius, -ė smob. (2) 1. kas daug burba, murmeklis: Jau šit burbùlius su mermekle atėjo Gs. Ta senoji burbùlė visą dieną pas mus išbuvo Vlkv. Tokio burbùliaus dar neteko man matyti – niekas jam netinka, burba ir burba Jrb. 2. kas apsiburbuliavęs, apsisnarglėjęs: Tai burbùlius vaikas – apsiseilėjęs, apsiburbuliavęs par dienas žliumbia Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.